Klaipėdos skulptūros ir legendos: lobių medžioklė senamiestyje

Klaipėda savo istorijų nelaiko vien muziejuose. Jos stovi gatvių kampuose, sėdi ant stogų ir kopia iš upės: bronzinis peliukas ne aukštesnis už batą, sienomis besiraitantis slibinas, prie senojo pilies griovio su žibintu stovinti šmėkla. Vietiniai juos trina, jiems šnabžda ir palieka sagų. Šis pasivaikščiojimas sujungia šešiolika jų į ratą, kuris prasideda ir baigiasi Bohemoje – iš dalies ekskursija po miestą, iš dalies lobių medžioklė, ir visiškai nemokama.

Maršrutas

Ratas nuo viešbučio veda į šiaurę iki Danės, upės krantine pro „Meridianą“, vingiuoja atgal siauromis senamiesčio gatvelėmis ir baigiasi prie pilies griovio. Paspauskite numerį ir pamatysite skulptūrą žemėlapyje; laikas – pėsčiomis nuo Bohemos.

Jūsų lobių medžioklės sąrašas

Pažymėkite kiekvieną radę skulptūrą – jūsų pažanga išsaugoma šioje naršyklėje, tad pakeliui sąrašą galite atsiversti telefone.

• Neringa – kuršių legendų milžinė, laikanti du burlaivius. Ji kalbanti skulptūra: nuskenuokite jos kodą.
• Laukinis žmogus – lapais vainikuota figūra iš senojo Frydricho priemiesčio herbo.
• Mūza – į dangų žvelgianti teatro kaukė, skirta aktoriui ir režisieriui Broniui Gražiui.
• Slibinas – 3,5 metro plieno, besiraitančio siena Vežėjų gatvėje. Suraskite pėdą, iš kurios jis geria.
• Senamiesčio paštas – pašto dėžutė norams ir idėjoms miestui. Parašykite ir įmeskite.
• Kaminkrėtys – pažvelkite į stogą, tada suraskite jo didelę sagą ant sienos ir patrinkite laimei.
• Puodynė su pinigais – įvairių šalių monetos, byrančios prie pirmojo miesto taupomojo banko durų.
• „Meridianas“ – trijų stiebų burlaivis, tapęs Klaipėdos simboliu.
• Undinėlė – patrinkite jos rankose susivijusią gyvatę ir suskaičiuokite litus ant uodegos.
• Žvejys – nuo 1971 m. bangos iškeltas virš Danės skvero. Jis irgi kalba.
• Senamiesčio katinas – granitinis katinas džentelmeno veidu po ąžuolu. Jis jau du kartus buvo „pabėgęs“.
• Fortepijonas-banga – į fortepijoną virstanti jūros banga, džiazo festivalio dovana miestui.
• Stebuklingasis peliukas – kelių aukštyje, gatvių kampe. Įšnabždėkite jam į didelę ausį gerą norą.
• Bokštas – keturios sienos, keturios epochos ir ant stogo – laiko slibinas. Apeikite aplink.
• Taravos Anikė – basa mergaitė ant fontano Teatro aikštėje, mylimiausia miesto skulptūra.
• Juodasis vaiduoklis – su žibintu rankoje kylantis iš vandens prie pasukamojo tilto. Nuskenuokite kodą ir išgirskite jo įspėjimą.

Taravos Anikė: sugrįžusi skulptūra

1636 m. Klaipėdoje gimęs poetas Simonas Dachas parašė meilės dainą Taravos pastoriaus dukters Anos Neander vestuvėms. Sukurta muzika „Ännchen von Tharau“ tapo viena žinomiausių vokiečių liaudies dainų. 1912 m. miestas surinko lėšų poetui skirtam fontanui Teatro aikštėje, kurį vainikavo bronzinė Anikės figūra.

1939 m. kovo 23 d. Hitleris kalbėjo miniai nuo už fontano stovinčio teatro balkono. Maždaug tuo metu skulptūra buvo nukelta, o per karą dingo visam laikui – populiari istorija pasakoja, kad ją pašalino todėl, jog Anikė stovėjo nugara į fiurerį. Po penkiasdešimties metų Mainco mieste įkurta draugija surinko lėšų kopijai, o Berlyno skulptorius Haraldas Haacke atkūrė figūrą pagal senas nuotraukas. Naujoji Anikė į savo vietą sugrįžo 1989 m. lapkričio 18 d.

1595-ųjų Juodasis vaiduoklis

Vieną 1595 m. vakarą, pasakoja senosios kronikos, pilies sargybinis Hansas von Heide ant tilto per griovį sutiko ilgu juodu apsiaustu vilkinčią figūrą. Nepažįstamasis paklausė, ar pilyje ko nors netrūksta. Sargybiniui atsakius, kad ne, figūra perspėjo, jog miestui netrukus pritrūks grūdų ir malkų – ir dingo rūke, o sienos sudrebėjo.

Nuo 2010 m. vaiduoklis vėl čia: 2,4 metro bronzinė Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plotnikovo skulptūra, kopianti iš vandens šalia pasukamojo tilto. Ateikite sutemus. Pats geležinis tiltas – XIX a., ir iki šiol sukamas rankomis: du žmonės jį pasuka, kad laivai įplauktų į senąją pilies uostą, o turizmo centras jį vadina vieninteliu tokiu mechanizmu Lietuvoje.

Penki būdai Klaipėdoje sugalvoti norą

• Stebuklingasis peliukas: pasilenkite ir įšnabždėkite į jo didžiulę ausį – menininkai ausis padarė dideles, kad geriau girdėtų. Jis pildo tik gerus norus. Perskaitykite užrašą aplink: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais.“
• Kaminkrėčio saga: sutikti kaminkrėtį visada reiškė laimę. Patrinkite didelę sagą ant sienos po juo ir sugalvokite slaptą norą – kai kas palieka ir savo sagą.
• Undinėlė: skulptorius sako, kad noras išsipildys patrynus jos rankose susivijusią gyvatę.
• Senamiesčio paštas: užrašykite norą ir įmeskite į dėžutę.
• Meilės medis: šalia Undinėlės – kaltinis medis, kurio lapai – porų paliktos spynos. Atsineškite savo.

Kalbančios skulptūros

Aštuonios miesto skulptūros turi QR kodą, kurį nuskenavus skamba trumpa istorija lietuvių, anglų ar vokiečių kalba: Taravos Anikė, Juodasis vaiduoklis, Žvejys, Undinėlė, Neringa, „Bučinys“, filosofas Vydūnas ir berniukas „Klaipėdietis“. Penkios iš jų – šiame maršrute; reikia tik telefono su mobiliuoju internetu.

Premija: kitapus upės

Jei dar turite jėgų, pereikite Biržos tiltą į Mažvydo alėją. Jos suoleliuose – mažos skulptūros: bronzinis berniukas Klaipėdietis, atsirėmęs į miesto herbą, šachmatų stalas, šuniukas Marsas, kuriam reikia pakasyti ausį, saulės laikrodžio suolelis, rodantis tikrąjį saulės vidurdienį 13:41, ir „Gyvenimo mikroschema“ – suraskite mažytę schemą, palieskite ją tris kartus ir sušnabždėkite „Noriu būti laimingas“. Šiek tiek toliau į tvorą atsirėmęs bronzinis seklys: patrinkite policijos ženklą ant jo atlapo, kad apsisaugotumėte nuo kišenvagių. O Skulptūrų parke buvusiose miesto kapinėse – 116 kūrinių, sukurtų 67 Lietuvos menininkų, nemokamai ir visada atvira.

Patarimai medžiotojams

• Eikite vakaro šviesoje ir baikite prie Juodojo vaiduoklio sutemus.
• Su vaikais leiskite jiems laikyti telefoną ir žymėti sąrašą – peliukas, slibinas ir undinėlė yra didžiausi mėgstamiausieji.
• Žiūrėkite ir žemyn, ir aukštyn: peliukas – kelių aukštyje, kaminkrėtys – ant stogo.
• Skulptūros kartais keliauja: retkarčiais kuri nors išvežama restauruoti – katinas jau du kartus buvo „pabėgęs“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kur Klaipėdoje yra norus pildantis peliukas?

Kelių aukštyje, senamiesčio kampe, kur susitinka Kepėjų, Kurpių ir Mėsininkų gatvės – apie 8 minutes pėsčiomis nuo Bohemos. Jis tik apie 17 cm aukščio, tad žiūrėkite atidžiai.

Kokia Juodojo vaiduoklio legenda?

Legenda pasakoja, kad 1595 m. pilies sargybinis Hansas von Heide ant tilto per griovį sutiko juodai apsirengusią figūrą. Ji perspėjo, kad miestui pritrūks grūdų ir malkų, ir dingo. Bronzinis vaiduoklis prie pasukamojo tilto stovi nuo 2010 m.

Ar Taravos Anikės skulptūra – originali?

Ne. Originalas iš 1912 m. dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Dabartinė figūra – kopija, kurią pagal senas nuotraukas sukūrė Berlyno skulptorius Haraldas Haacke; ji atidengta 1989 m. lapkričio 18 d.

Kiek laiko trunka skulptūrų pasivaikščiojimas?

Ratas nuo viešbučio – apie 4,2 km, maždaug valanda ėjimo. Su nuotraukomis, norais ir kava skirkite dvi–dvi su puse valandos.

Ar reikia bilietų?

Ne. Visos gatvės skulptūros nemokamos ir pasiekiamos bet kuriuo metu. Mokamas tik įėjimas į pakeliui esančius muziejus.

Kas yra Klaipėdos kalbančios skulptūros?

Skulptūros su QR kodu, kurį nuskenavus skamba trumpa istorija apie jas lietuvių, anglų ar vokiečių kalba. Mieste jų aštuonios, tarp jų – Taravos Anikė, Juodasis vaiduoklis, Žvejys ir Undinėlė.

Skaitykite daugiau

• Atraskite Klaipėdos senamiestį: pasivaikščiojimo maršrutas
• Klaipėdos muziejai: praktinis gidas
• Pramogos visai šeimai Klaipėdoje

Pradėkite nuo Bohemos

Pirmoji maršruto skulptūra – už penkių minučių pėsčiomis nuo mūsų durų, o visas ratas baigiasi prie viešbučio – patogu palikti pirkinius ar pasiimti švarką vakarui. Bohema ir pati yra meno viešbutis su devyniais kambarių tipais, kurių kiekvienas turi savo charakterį.

Šaltiniai: KlaipėdON – skulptūrų maršrutas, KlaipėdON – kalbančios skulptūros, KlaipėdON – pasukamasis tiltas, Krašto gidas – Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka, Oficialus Klaipėdos skulptūrų žemėlapis, Vikipedija: Simon-Dach-Brunnen. Nuotraukos: Turaids (CC BY-SA 4.0), 1916 m. atvirukas (viešoji nuosavybė), Wikimedia Commons.